Foto: Kats Weil (unsplash.com)

Ar norėtumėte išsinuomoti draugų?

 |  Katrina Trinko 

Ar ateitis mums padovanos programėlę, leidžiančią išsinuomoti draugų, šeimos narių ir šiaip žymių žmonių lygiai taip pat, kaip dabar galime išsikviesti Uber?

Jeigu seksime japonų pavyzdžiu, tada taip.

Japonų verslas, pavadintas „Šeimynine romantika“, gali išnuomoti aktorius, pasirengusius ir norinčius suvaidini viską – nuo jūsų kūdikio iki senelio. „Vis labiau didėjant visuomenės narių atskirčiai ir silpnėjant empatijai, kompanijos vadovas [Ishii Yuichi] prognozuoja proporcingą savo verslo ir kitų panašių verslų augimą, nes prekės pagal užsakymą tampa  nauja norma“, – šį mėnesį The Atlantic rašė Rocas Morinas.

Atrodo, kad Yuichiʼo kompanijai neįgyvendinamų užduočių nėra. Jis pats suvaidino tėtį vaikams, kurie nežinojo, kad jis pasamdytas. Jis buvo jaunikis netikrose vestuvėse, kurių svečiai nė nenutuokė, kad viskas vaidinama. Jo kompanija net parūpino dar nepagimdžiusiai nėščiai moteriai kūdikį, nes ji labai norėjo, kad mirštantis jos tėvas pamatytų savo „anūką“.

Kad ir kaip keistai dabar ši mintis skamba, visai tikėtina, kad vieną gražią dieną tokia mada pasieks ir Vakarus; jeigu Yuichiʼs teisus, noras išsinuomoti mylimus žmones kyla iš noro kontroliuoti, sumišusio su didžiule tinginyste – dviejų dabartinėje mūsų kultūroje gajų jausmų.

Aiškindamas, kodėl moterys jį samdo vaikino vaidmeniui, Yuichiʼs teigia: „Paprastai moterys sako, kad užmezgus tikrus santykius pasitikėjimas kuriamas po truputį. Kad ryšys taptų tvirtas, reikia kelerių metų. Joms tai kainuoja daug kivirčų ir nusivylimo akimirkų. Tik įsivaizduokite, ką reiškia į ką nors investuoti penkerius metus, o paskui išsiskirti. Daug paprasčiau dvi valandas per savaitę skirti bendravimui su idealiu vaikinu. Nebūna jokių konfliktų, jokio pavydo, jokių blogų įpročių. Viskas tobula.“

Kad būtų aiškiau, reikia pasakyti, jog šie romantiški santykiai turi ribas – Yuichiʼs savo klienčių nebučiuoja ir prie jų nesiliečia.

Visa tai byloja, kad kai kurioms moterims tikrovės pakaitalas yra geriau nei pati tikrovė. Žinoma, kiekvienas, patyręs skaudų išsiskyrimą, gali stengtis išvengti būsimų širdperšų. Tačiau Yuichiʼo paslaugos ir jo pasirinkta „jokių konfliktų, jokio pavydo, jokių blogų įpročių“ strategija, rodos, padeda moterims išvengti bet kokių bendravimo negerumų.

Bet ar moterys ar kas nors kitas tikrai šito nori?

Pagundų kyla. Galima numanyti, kad toks vaikinas puikiai atrodys instagramo nuotraukose ar feisbuko puslapiuose, vadinasi, kitiems sudarysi įspūdį, jog esi užmezgusi jaudinančius santykius su žavingu partneriu. Gali būti, kad vis didėjant mūsų priklausomybei nuo socialinių tinklų, kai net paaugliai nervinasi dėl tų tinklų „brendų“, paaiškės, jog būtinybė susikurti tam tikrą įvaizdį virtualiame tinkle užgoš tikrų santykių troškimą. Be to, tada nereikės nerimauti dėl nemalonių galimų santykių ateityje, dėl to, kad liksi sugniuždyta pasibaigus aršiam ginčui, dėl to, kad tave erzins jo nemokėjimas tyliai kramtyti, arba dėl to, kad vieną dieną suvoksi, kaip baisiai jis tau nusibodo.

Ir dar; greito pasitenkinimo siekiančioje kultūroje mintis apie nuomojamą vaikiną atrodo išties geras sprendimas – išsinuomoti yra neabejotinai greičiau, nei vaikščioti į pasimatymus ir ieškoti bendrų savo ir draugo savybių, greičiau nei ieškoti į save panašių tinderyje.

„Šiuo metu tikros merginos neturiu“, – The Atlantic sakė Yuichiʼs. „Tikri pasimatymai – tarsi darbas. Rūpestis dėl tikro žmogaus – tarsi darbas.“

Jis teisus. Rūpintis tikru žmogumi – išties darbas, reikalaujantis nemenko savęs išsižadėjimo. Nesvarbu, kiek mes kitą mylime, kiek mums tas kitas patinka, nėra nė vieno, kuris kam nors atrodytų idealus dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Visada atsiras įpročių, keistenybių, polinkių, kurie mus erzins; taip, visada teks dirbti – dirbti stengiantis būti šalia, nors tau šiuo metu gal ir nėra lengva, teks prikąsti liežuvį, kai ji tūkstantąjį kartą vėluos, nors yra žadėjusi, kad daugiau niekada taip nenutiks, teks sėdėti ir klausytis iš paskutiniųjų stengiantis neužmigti, kol jis kalbės ir kalbės vis nukrypdamas nuo temos, kaupdamas drąsą žodžiams, kurie iš tiesų jam svarbūs, teks išspausti šypsnį, kai mažylis ant ką tik išplautų grindų pridrabstys purvo ar senelė su vaikštykle visą šimtmetį keliaus į parduotuvę, nes primygtinai reikalavo leisti jai apsipirkti.

Taigi netikri santykiai turi tikrą savo kainą – paviršutiniškumą, domėjimąsi tik savimi ir negebėjimą augti pačiam artimiau pažįstant kitus.

Šeimyniniai, romantiški ir bičiuliški santykiai gali mus keisti, tik nebūtinai taip, kaip siūlo Holivudas, kur mirga lemputės ir akį traukia dekoracijos. Bendraudami išmokstame kantrybės ir empatijos, tikėtina, trokštame atiduoti vis daugiau ir daugiau neskaičiuodami, kiek mums tai atsieis.

Tikri santykiai keblūs ir nepaprasti, tikra priešingybė numanomam tobulumui ir greitam pasitenkinimui, labai svarbiam socialiniams tinklams. Tačiau jie verti pastangų. Tikėkimės, jog to nepamiršime, net jei nuomotas draugas socialiniu požiūriu taps toks pat priimtinas, kaip ir parsisiųsta nauja programėlė.

Katrina Trinko yra portalo „The Daily Signal“ vyriausioji redaktorė bei viena iš tinklalaidės „The Daily Signal Podcast“ vedėjų. Katrina Trinko gyvena ir dirba JAV.

Jums gali patikti

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close