Sumažinkite apsukas ir… leiskite mažyliams padėti

 |  Veronika Winkels 

Kiek anksčiau šį mėnesį NPR išspausdintame straipsnyje slypi paslaptis, kaip įkalbėti dvejų metų vaiką padėti dirbti namų ruošos darbus… iš pačių vaikų nesulaukiant  beveik jokio arba išvis jokio pasipriešinimo. Atrodo, kad Meksikos ir Gvatemalos šeimos jau rado šios paslapties raktą.

Jeigu abejojate, šį nepaprastą teiginį galima paremti solidžiais įrodymais. Tačiau, dar reikės vieno ypatingo dalykėlio iš tėvų – sulėtinti gyvenimo tempą (juk žinojote, kad koks nors kabliukas vis tiek bus, tiesa?). Bet, kaip sako psichologė Suzanneʼa Gaskins, mėginti verta.

Pastaruosius 30 metų ji tyrinėja gražų reiškinį, kuris Meksikos šeimoms yra natūralus, bet svetimas daugumai turtingų kultūrų. Meksikiečių šeimose maži vaikai padeda darbuotis namuose ir, tiesą sakant, dirba savo noru.

Jie turi net specialų žodį acomedidi, reiškiantį kai ką daugiau nei tik pastangas „atlikti tai, kas tau pasakyta“, daugiau nei „pagalbą namuose“, kaip teigia Andrew Coppensas, Naujojo Hampšyro universiteto mokslininkas. Tiksliau sakant, tas žodis reiškia supratimą apie tai, ką reikia nuveikti namuose, ir norą tos veiklos imtis.

Mažam vaikui ši sąvoka turėtų būti gerokai per sudėtinga, tačiau ji galioja net ir kitokiame nei Meksikos kontekste. Coppensas ir jo kolegos palygino apklaustas meksikiečių-amerikiečių šeimų motinas su Silicio slėnio motinomis, kilusiomis iš Europos, ir pamatė, kad meksikiečių vaikai atlieka maždaug dvigubai daugiau namų ruošos darbų nei Silicio slėnio mamų vaikai ir dirba mieliau.

Mokslininkai teigia, kad šią mažylių galią įmanoma išlaisvinti jau nuo dvylikto jų gyvenimo mėnesio (tik būtina suprasti, kad prireiks tėvų kantrybės). Vakariečiams tėvams siūloma absoliučiai keisti susidarytą mažylio įvaizdį – neva vos iš kūdikio amžiaus išaugęs vaikelis yra įniršio priepuolių be perstojo kamuojamas „baisus vaikas“.

Coppensas neneigia, kad įniršio priepuoliai yra universalūs; tai rodo ir etnografiniai dokumentai. Vis dėlto vakarietiškas požiūris nepagrįstai nuvertina tai, kad vaikščioti pradėjęs mažylis iš tikrųjų gali padėti; apie tai naujoje savo knygoje „Vaikai – pagalbininkai, darbininkai, menininkai ir juodadarbiai: antropologijos perspektyvos“ (Anthropology Perspectives on Children as Helpers, Workers, Artisans, and Laborers) rašo ir antropologas Davidas Lancyʼs.

Meksikietės mergaitės padeda mamai (foto: Adriana Zehbrauskas)

Meksikietės mamos turbūt gūžčiotų pečiais, o vakarietės mamos tikriausiai labai nustebtų sužinojusios viename tyrime aprašytą faktą, kaip dvidešimties mėnesių mažylis liovėsi žaisti su nauju žaisliuku ir per visą kambarį nuėjo padėti suaugusiam žmogui kažką surinkti nuo grindų. Kaip pastebėjo psichologai Felixas Warnekenas ir Michaelas Tomasello, „vaikams būdinga vidinė motyvacija padėti“, bet „išorinis atlygis tam kenkia.“

Tad ar mes paminame savo vaikų orumą manydami, jog visus jų gerus darbus reikia tepti šokoladu? Baugu, bet gali būti, kad tyrimas ir bando švelniai tą pasakyti. Atrodytų, kad vakariečiams tėveliams ne tik vertėtų atsisakyti papirkinėjimo ir atlygio sistemos, bet ir atkreipti dėmesį į paprastą, nors kartu ir sudėtingą poreikį – būtinybę sumažinti tempą.

Psichologė Rebeca Mejia-Arauz iš ITESO universiteto Gvadalacharoje pasakoja, jog daugelis vakariečių mamų jai sako: „Man reikia labai greitai apsiruošti namuose, o jeigu mano mažylis mėgina padėti, jis tik dar labiau viską sujaukia. Todėl verčiau jau viską pasidarau pati, užuot leidusi jam padėti.“

Esminis pasakymas – „labai greitai“.

D. Lancyʼs mano, jog „visai mažiems ir vyresniems vaikams darome meškos paslaugą atimdami iš jų galimybę siūlyti savo pagalbą ir padėti.“ Kita vertus, Mejia-Arauz aiškina, jog, meksikiečių motinų požiūriu, priešingų rezultatų duodanti jų mažylių „pagalba“ yra tarsi „investicijos“.

Jeigu mažyliai mokomi žvelgti į namų ruošos darbus kaip į galimybę tyrinėti, kurti, prisidėti ir kartu su šeima leisti laiką, labiau tikėtina, kad jau vėliau, kai bus ganėtinai dideli, kad galėtų rimtai darbuotis, jie taip pat savanoriškai padės. Meksikietės motinos sako, jog jos „neverčia“ vaikų dirbti namų ruošos darbų, bet labiau paiso vaikų interesų.

Vaikams „patinka“ vykdyti nurodymus taip pat, kaip ir suaugusiesiems. Bet tyrimas atskleidė, kad mažyliai ilgainiui patys nori tapti naudingais namų bendruomenės nariais. Ir iš pradžių tikrai nesvarbu (nors ir varo iš proto), ar jie rimtai prisideda prie kokio nors darbo, ar, atvirkščiai, tik trukdo padėdami.

Perskaičiusi tą straipsnį, kol mano dvejų ir trejų metukų vaikučiai miegojo popiečio, su man nebūdingu užsidegimu nusprendžiau, jog jiems nubudus kartu kepsime sausainius. Ir kepėme. Taip kepėme, kad, pagaliau pašovus sausainius į orkaitę, kritau ant kėdės  ir įsipyliau taurę vyno.

Žinau, kad greitaeigė vakarietiška kultūra įsismelkusi į mane iki kaulų smegenų nepriklausomai nuo to, kiek jai priešinuosi. Norėčiau pasekti tų gražių ir šventai kantrių meksikiečių mamų pavyzdžiu ir leisti mažyliams „padėti“, nors gali būti, kad šios mano pastangos nebus pagardintos naminiais sausainiukais.

Vis dėlto po bendro darbo švytintys vaikų veideliai mane skatina nenuleisti rankų.

Veronika Winkels yra trijų vaikų mama, žurnalistė ir kultūros kritikė, gyvenanti Melburne (Australija)

Jums gali patikti

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close